Banner

2018.11.25. Kodėl kiekvienas PRIVALO mokėti žvelgti pro vaivorykštės lęšį...?

Žinome, ką manote, apie kokį lęšį bus kalbama? Kodėl užsimintą apie vaivorykštę? Ilgai to nereikės mąstyti, nes dabar šią paslaptį mes jums atskleisime...

Šių 2018 metų spalio 21-28 dienomis Ispanijoje Sanlukar de Barameda mieste vyko Erazmus+ projektas ,,Pasiruoškit įtraukti LGBT+’’ (Angl. ‘’Get ready to include LGBT+’’). Projekte dalyvavo atstovai iš Švedijos, Estijos, Lenkijos, Makedonijos, Italijos, Turkijos, Armėnijos, Ispanijos ir aišku Lietuvos. Šių šalių atstovai apjungė savo patirtis dirbdami kartu bei mokydamiesi kaip skatinti toleranciją, dar senų, bet laimėj, nuolat besikeičiančių pažiūrų visuomenėje.

Naudojant neformalaus mokymosi būdus - seminarus, grupių dinaminį mokymą, socialinius tyrimus, žaidimus, filmus, projekto dalyviai  laužė stereotipus, mėgino įsigilinti į lyčių bei seksualinio potraukio terminologija, mokėsi kaip būtų galima kovoti su homofobija ES bei savo šalyse. Pasitelkus šią sinerginę mąstysena dalyviai sukūrė nuostabią pasitikėjimu ir dalinimusi grindžiamą atmosferą.

Projekto tikslas gan aiškus, bet tuo pačiu itin sunkiai suvokiamas žmonėms, kurie dar neturi išvystyto įvairiapusio mąstymo. Būtent pastarojo trūkumas deda pagrindus homofobijai (terminas apibūdinantis baimę arba panieką homoseksualams ir tai išreiškiančius veiksmus). O veiksmai, kurie išsivysto iš šios ,,baimės“, yra psichologinis ar fizinis smurtas, lemiantis LGBT+ bendruomenės narių atskirtį. Pavyzdžiui, pagal nacionalinį transseksualų diskriminacijos tyrimą (NTDS) net 64-65% šių žmonių darbe patyrė fizinį ar seksualinį smurtą, 63-78% proc. - mokykloje. Šie skaičiai, bėgant metams, mažėja. Bet galėtų mažėti ir greičiau, jei žmonės būtų labiau tolerantiški. Taigi projektas siekė parodyti būdus kaip kalbėtis su jaunimu apie mažumas, kaip paskatinti toleranciją ir supratingumą, kaip padėti jaunimui pažinti ir atrasti save.

Šiame projekte dalyvavo transseksualus vaikinas vardu Hanas. Jo energiją ir stiprybė nemasiduoti aplinkinių diskriminacijai, pasitikėjimas ir meilė sau, jo aktyvumas, buvo įkvepiantis. Asmeninėmis istorijomis bei mažumos gyvenimo iššūkiais dalinosi didžioji dalyvių dalis.  Vienos šios organizacijos atsiradimo istorija atrodė tiesiog neįtikėtina - it filmo siužetas. Naome Ruzindana „Atrask viltį“ (Angl. ‘‘Find Hope‘‘) įkūrėja projekto dalyviams atskleidė savo gyvenimo kelią.

Jos, LGBT+ aktyvistės, veikla prasidėjo jai dirbant viename iš Ugandos bankų. Į jį užsukdavo ir mažumų atstovių. Po darbo banko klientės kartu susitikdavo mažose miesto kavinėse ir kalbėdavosi apie savo patirtis. Prie jų prisijungė ir Naome. Kalbėjosi abstrakčiai, kad nepritraukti kažkieno nenorimo dėmesio. Tačiau Naomei to nepakako. Ji norėjo pokyčio visuomenėje. Savo idėjas pristačius naujoms savo draugėms, ji susilaukė skeptiškų žvilgsnių. Netrukus ji sužinojo, kad pastarosios manė, kad ji yra slapčia pasiųsta agentė, kuri nori mažumų atstovus įduoti valdžiai. LGBT+ visuomenės dalis jos saugojosi, kol prisidengiant slapyvardžiu Naomi nepradėjo publikuoti straipsnių vietiniame laikraštyje, organizuoti akcijas, dalinti lankstinukus ir informaciją bendruomenėms. Naomi degė ryžtu veikti, tačiau netrukus sulaukė grasinimu. Bet ji nepabūgo, nes jau buvo įgavusi nemažos dalies žmonių pasitikėjimą. Tiesa, galiausiai, ji buvo priversta prašyti prieglobsčio kitoje šalyje, nes kilo grėsmė jos gyvybei. Gavus prieglobstį Švedijoje, ji nesustojo dirbus ir įkūrė NVO skirtą emigrantams bei LGBTQIA+ teisėms ginti.

Projektas padėjo suprasti kokie skirtingi mes esame. Tik būtent dėl tų skirtumų ir esame įdomūs pasauliui. Vienos šalys jau yra gerokai priekyje tolerancijos srityje. Pavyzdžiui Ispanijoje įteisintos ne tik mažumų santuokos, bet ir galima įsivaikinti vaikus, nevyriausybininkai veda privalomas pamokas mokyklose apie lytiškumą, savęs suvokimą, toleranciją. Tačiau Lietuvos ir Lenkijos dar laukia ilgas kelias. Jau nekalbant apie padėtį Armėnijoje ar Turkijoje.

Projekto metu išmokome, kad norint gerinti padėtį visuomenėje, MES išvien turime dirbti ir neleisti daugumai užgožti mažumos, nes šalies išsivystymo lygį galime vertinti ne pagal daugumos pasitenkinimą, o pagal mažumos. Akivaizdu, kad norint išlaikyti savo laisvę ją turime suteikti ir kitiems. Ir tokių projektų svarba yra neatsiejama to tobulėjimo dalis.

 
<< Start < Prev 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Next > End >>


 

      Lietuvos jaunimo centras, Blindžių g. 17, LT-08111, Vilnius, Tel.: +37065911080, info@ljc.lt, kodas 302494682