Simona Siderevičiūtė

Žvarbų ir rudeniškai lietingą rugsėjo antros dienos popietę, lipdami į lėktuvą, septyni lietuvaičiai susiruošė nei mažiau, nei daugiau, tik lietuviškomis dainomis užkariauti Italiją. O šios užduoties įgyvendinimui pagelbėjo „Lietuvos Jaunimo Centras“, kuris bendradarbiaudamas su Italijos ir Latvijos jaunimo centrais, savaitei išsiuntė lietuvaičių delegaciją į „Veiklus jaunimas“ programos remiamą mainų projektą Sicilijoje, Bolognettoje. Čia prasidėjo septynių dienų nuotykis, žinomas „Note di cultura“ vardu, apie kurį iki šiol kalbama, o jo dalyvių dingę dienoraščiai vis dar perduodami iš lūpų į lūpas.

Rugsėjo 2 diena - Pirmadienis

Atvykome, kelyje Trapani – Bolognetta greitai prabėgo dvi valandos. Neįprasti lietuviškai akiai vaizdai neleido atplėšti akių nuo lango... tik visur besimėtančios šiukšlės gadino visumą. Geriau pagalvojus, netgi jos atspindėjo dalį šios šalies kultūros.

Italai garsėja savo svetingumu, tuo galėjome įsitikinti kai buvome sutikti būsimuosiuose savo namuose, kurie nuo pat pradžių sužavėjo nepaprastu jaukumu. Išsirinkę savuosius kambarius bei išsipakavę daiktus važiavome į jaunimo kultūros centrą, kuris visą savaitę bus pagrindinė mūsų susitikimų vieta. Susipažinimas su latviais ir italais šiek tiek nejaukus...vieni kitų nepažįstame, vieni kitus apžiūrinėjame, bet smalsumas nugali viską ir susipažinimo vakarėlis prasideda! Sicilietiški užkandžiai, gardus vynas, įdomūs žmonės, viskas užburiančiai žavinga šį vakarą. Prasidėjus karaokei mes nusprendėme griebtis savo slaptųjų ginklų - persikėlėme į kiemelį ir pradėjome savąjį pasirodymą su lietuviškomis dainomis. Abejingų liko mažai... Neilgai trukus aplink mus jau būriavosi ir pritariamai dainavo daugelis to vakaro dalyvių. Gera pradžia pusė darbo! Pagrindinė vakaro vokalistė ir dainavimo užsimerkus specialistė buvo Erika Raišytė.

Rugsėjo 3 diena - Antradienis

Keltis teko anksti, miegojome vos 5 valandas, bet kas tas miegas, kai tiek veiklos laukia! Viešbučio šeimininkė paruošė nuostabius pusryčius su ką tik iškeptais, dar šiltais rageliais ir autentišku itališku kapučinu. Po pusryčių laukė atsakinga misija - Bolognettos savivaldybėje pristatyti savo organizaciją ir megzti tarptautinius santykius su kitų valstybių organizacijomis. Po vicemero kalbos ir įvairių diskusijų apie jaunimo integraciją į visuomeninę veiklą, supratome - pavyko, skirtumų turime mažiau nei panašumų, organizacijų bendradarbiavimas tikrai tęsis ne vienus metus. Šiai draugystei įtvirtinti iškėlėme visų trijų valstybių vėliavas Bolognettos savivaldybėje. Tegyvuoja draugystė!

Vakare nukeliavome pas renginių organizatorių Aleksandrą, kuris mus pradžiugino žinia, kad projektą vainikuos visas tris šalis vienijantis koncertas. Todėl kibkime į darbą! Tikrinome savo vokalų galimybes, dainavome, eksperimentavome ir tiesiog kvailiojome - darbą būtina derinti su malonumais. Todėl už didžias pastangas buvome apdovanoti tobulais itališkais ledais. Ar žinote, kad ledai buvo išrasti būtent čia? Pagrindinė choreografė ir ledų valgymo čempionė tą vakarą buvo Ieva Purmalytė.

Rugsėjo 4 diena - Trečiadienis

Ne vien linksmybės laukia - reikia ir rimtai padirbėti. Su tokia žinia buvau prikelta trečiosios dienos Sicilijoje ryte. Sunerimusi kokie čia darbai mūsų laukia ir pasiruošusi blogiausiam net nusijuokiau pamačiusi užduotį - teks nuspalvinti dekoracijas, kurios puoš sceną. Bet kolegų kojos ir rankos pasirodė daug tinkamesnės dažams, nei dekoracijos, todėl, galiausiai, patys tapome spalvotomis dekoracijomis.

O vakare - staigmena - repeticija su tikra grupe! Muzika užgulė mūsų ausis, balso stygos patyrė rimtą išbandymą, bet jį išlaikė. Juk dėl būsimo koncerto nieko negaila. Tą dieną pasižymėjo mažų ir didelių smulkmenų organizuotoja, jau užkimusio vokalo savininkė Simona Siderevičiūtė.

Rugsėjo 5 diena - Ketvirtadienis

Pagaliau išaušo ta diena, kai po begalinių repeticijų galėjome nuvažiuoti į paplūdimį. Visgi šilta itališka jūra irgi turi savo trūkumų – piktų medūzų. Regis, jų nedaug, pastebėti beveik neįmanoma, bet jau kai tas bjaurus padaras įgelia, tai labai nudegina odą, ačiū!

Labiau nei jūra likau sužavėta Palermo miestu. Didžiausią mano dėmesį patraukė Palermo operos rūmai (Teatro Massimo Vittorio Emanuele). Didžiausias Italijoje ir trečias pagal dydį Europoje operos teatras man priminė mokyklinių vadovėlių puslapiuose pavaizduotas nuostabias dideles Senovės Graikijos šventyklas. Palermo miestas labai gražus, pasižymintis egzotišku maurų, normanų ir ispanų baroko stilių architektūra. Tądien aktyviausia buvo architektūros žinovė ir italų kalbos vertėja Eva Šostak.

Rugsėjo 6 diena - Penktadienis

Aplankyti Italiją ir neįkišti nosies į tikrą itališką virtuvę - nusikaltimas! Todėl savo nosis smalsiai kaišiojome į visus puodus, virdulius ir kulinarines knygas, besisvečiuodami pas italų šeimas. Jų vaišingumas ne veltui taip giriamas - ant stalų atsirado ne vienas tikras, autentiškas itališkas patiekalas. Ir į mūsų ausis buvo pašnibždėta viena kita tikros itališkos virtuvės paslaptis. Kokia? Sužinosite tik aplankę Siciliją!

Vakare kovėmės. Daug ir sunkiai. Kovojome už gerą koncertą, todėl mano pirštai nugrubo nuo virpinamų gitaros stygų, draugų balsai užkimo nuo traukiamų lietuviškų dainų. Bet jau matome gerėjančius rezultatus, draugų šypsenas, girdime ausis glostančias natas. Viskas bus gerai, privalo būti gerai. Vakare nepakartojama buvo Itališkos virtuvės paslapčių saugotoja ir gitaros virtuozė Renalda Pesliakaitė.

Rugsėjo 7 diena - Šeštadienis

Ši diena pati atsakingiausia, jaučiu drebulį net pirštų galiukuose. Sėdžiu jaunimo centre ir klausausi mūsų roko grupės grojimo. Mūsų grupės! Repeticijos valandos bėga viena po kitos - didysis koncertas artėja, o norisi sudainuoti vis geriau, tobuliau.

Scena! Šviesos! Muzika! Ir mes - užkariavę Italiją, traukiantys lietuviškas dainas, šokantys tautinius (ir nelabai) šokius. O taip pat - visi kartu: lietuviai, latviai, italai, tokie džiaugsmingi, kad atradome vieni kitus, kad sugebėjome sukurti šį mažą stebuklą. Čia svarbios buvo tyliosios mąstytojos Ievos Gusevaitės mintys.

Rugsėjo 8 diena - Sekmadienis

Išvykų diena - apsilankėme karaliaus rezidencijoje, vėliau apžiūrėjome sužeistų gyvūnų rezervatą, kuriame laikomi įvairūs paukščiai, daugybė vėžlių. Bet ne vien ekskursijos šiandien galvoje - visos trys grupės svarstėme kokius projektus būtų galima surengti ateityje, kokios galimos jaunimo perspektyvos. Klausėme ir buvome išgirsti, o tai labai svarbu, juk kiekvienas galime prisidėti prie ateities kūrimo.

Po diskusijų italai mums parodė sicilietišką mišką. Na, koks čia miškas, palyginus su Lietuvos miškais, tas miškas pasirodė juokingas – medžiai žemi, viskas išdžiūvę... reikia pasikviesti italus į Lietuvą, miško parodyti. „Hm, o gal tai dar viena idėja naujam projektui?“, – pagalvojo viso projekto šokėjas-žvaigždė ir lietuviškų miškų žinovas Evaldas Žostautas.

Rugsėjo 9 diena - Pirmadienis

Jau prabėgo savaitė? Negali būti, juk ką tik atvykome! Ir kaip mums dabar visus draugus palikti, kaip iškeliauti iš užkariautos Italijos? Todėl prisidėjome pilnas kišenes itališkos saulės, rankas pripildėme paskutiniais draugų apsikabinimais, ausys tiesiog užgulė nuo lietuviškų, itališkų ir latviškų dainų. Nepaliksime, ne, tik trumpam išsiskirsime, ir dar kartą grįšime į savo užkariautas žemes, pas pamiltus žmones!