Banner

2015.03.08. Verslumo dvasia slypi kiekviename iš mūsų

Įsivaizduok paprastą situaciją. Tu nusiperki puodelį kavos, įsėdi į automobilį ir pradedi manevruoti perpildytomis miesto gatvėmis. Staiga pajauti, kaip karštis pradeda smelktis į tavo pirštus. Tu nebegali išlaikyti kavos ir puodelis išslysta. Kava išsilieja ant kelnių, pasipila ant kėdės, automobilio salone. Tuomet pagalvoji, kad galbūt taip nutiko ne vienam žmogui. Tu pradedi mąstyti, kaip pakeisti šią padėtį, ir tau gimsta idėja, kuri paverčia tave milijonieriumi. Būtent taip Jay Sorensen sukūrė popierinį kavos laikiklį. Na žinai, tą, kurį uždedame ant puodelio, norėdami išvengti karščio.

Taip gali nutikti kiekvienam iš mūsų. Gal ir nutinka, tačiau neretai idėjos ir lieka idėjomis. O gal mes net nepastebime, kokių poreikių turi aplinkiniai? Kaip tai pakeisti, kaip padėti jauniems žmonėms išlaisvinti idėjas, sukurti savo verslą - būtent tai aptarti buvo skirtas Erazmus+ programos remiamas mokymosi seminaras "Jaunieji verslininkai II: kova su nedarbu". Kovo 16 - 23 d. trys Lietuvos jaunimo centro atstovai lankėsi Maltoje, kur su jaunimu dirbantys žmonės iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Italijos, Bulgarijos, Lenkijos, Kroatijos ir Maltos, šešias dienas dalinosi patirtimi, mokėsi vieni iš kitų.

Aplinkos stebėjimas, vidinis užtaisas ir noras veikti, aistra tam, ką darai, drąsa išbandyti naujus dalykus, optimizmas, gebėjimas priimti sprendimus, kūrybingumas - tai bemaž vienos svarbiausių savybių, kurios padeda idėjai gimti ir ją išpildyti. Ar įmanoma pakartoti Jay Sorensen sėkmę? Žinoma, taip, ir tai vyksta aplink mus. Seminaro dalyviai surinko ir pateikė daugybę pavyzdžių iš skirtingų šalių, kur jaunuoliai sugebėjo sukurti didžiulius verslus, įdarbinti tūkstančius žmonių. Bet kaip jiems pavyko? Atsakymas glūdi vaikystėje - gebėjime pamatyti pasaulį tokį, koks jis yra, atpažinti poreikius ir pasinaudoti idėjomis, kurios mums gimsta.

Atsiras tokių, kurie sakys, kad svajoti puiku, bet reikia ir darbą turėti. Bet kodėl jo nesukurti? Ir jei jau esi bedarbis šiandien - ar tai tikrai yra tik minusas. Būtent šiuos klausimus pirmosios seminaro dienos svarstė seminaro dalyviai. Pradžioje imtasi aptarti bedarbystės situaciją skirtingose šalyse ir stengtasi atsakyti į klausimą, kodėl jaunimui taip sunku rasti darbą. Pastebėta, kad daugelyje šalių bedarbystės priežastys panašios: patirties stoka, prastai organizuota švietimo sistema, kai kuriuose regionuose yra per daug aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių, o profesinis parengimas nuvertinamas. Tačiau prieita prie išvados, kad nedarbas negali būti vertinamas vienareikšmiškai - juk esama ir teigiamų pusių. Jaunas žmogus gali investuoti laiką į savęs atradimą, tobulinimąsi, idėjų kūrybą, skirti daugiau laiko sau. Todėl bedarbystė negali būti vertinama kaip nesėkmė - o veikiau galimybė. Galimybė sukurti savo verslą.

Skatinant verslumą, būtina suteikti galimybes jaunimui pačiam atrasti savo kelią. O tai nėra paprasta. Seminaro metu jaunimo darbuotojai dalinosi patirtimi ir patarimais, kaip įkvėpti jaunimą imtis verslumo. Pirmiausia reikia padėti žmonėms suvokti, kuriose srityse jie yra geriausi, tuomet suteikti galimybę būti atsakingiems už tam tikrą sritį ar projektą, idėjų generavimo metu pažadinti kūrybingumą, kritinį mąstymą ir paskatinti juos peržengti nustatytų normų ribas, mokyti rizikuoti versle ir negalvoti apie pasekmes. Be abejonės, ne visos verslo idėjos būna sėkmingos. Tačiau pralaimi tas, kas bijo pradėti, arba tas, kuris nebando dar ir dar kartą. Seminaro dalyviai sutiko, kad būtent mokymasis iš klaidų ir nesėkmių yra pagrindinis įrankis norint pasiekti sėkmę.

Seminaro metu kalbėta ir apie jaunimo darbuotojo atsakomybes. Pabrėžta būtinybė jaunam žmogui parodyti galimus kelius, tačiau nevalia pateikti atsakymų. Mat jaunimo darbuotojų pasiūlyti sprendimai gali būti ne tokie iniciatyvūs, o ir ėjimas kito keliu nesuteikia tiek noro ir užsidegimo viską įgyvendinti iki galo. Tačiau kaip vyksta verslo kūrimo procesas? Būtent tai seminaro dalyviai išbandė praktiškai. Pasiskirstę į grupes jie kūrė savo verslą, todėl jaunimo namuose atsidarė kazino, paslaugų bendrovė, kuri teikė paslaugas skirtas slaptiems draugams, taip pat įkurtas masažo salonas ir šilumos bei malonumų kambarys.

Jaunimo darbuotojai per trumpą laiką perėjo dešimt "pragaro ratų": protų šturmo metu sukūrė idėją, išanalizavo ją, atliko rinkos tyrimą, pasiskirstė užduotimis, sukūrė ir įgyvendino verslo kūrimo planą, atliko bandomąjį paslaugų tyrimą, sukūrė ir įgyvendino viešinimo strategiją, pardavė paslaugas ir įvertino rezultatus. Būtent ši užduotis padėjo geriau suvokti ką turi pereiti jaunasis verslininkas.

Projektas taip pat leido dalyviams geriau pažinti skirtingas kultūras, pabendrauti su Maltos gyventojais, susipažinti su salos istorija, paragauti vietinio maisto. Pažinimas buvo organizuojamas interaktyviai. Dalyviai ieškojo mieste lobio, fotografavosi ir ėmė interviu iš vietinių gyventojų, su jais šoko, bandė mokytis Maltos himną, kultūrinių vakarų metu aiškinosi nacionalinių patiekalų sudėtis ir ruošimo būdus ir kt.

Daug dėmesio buvo skirta neformaliam švietimui, Erazmus+ programos galimybėms. Dalyviai sukūrė pasiūlymus būsimiems bendriems projektams ir užmezgė bendradarbiavimo ryšius. Tikimasi, kad bent dalis organizacijų atstovų dar susitiks kitame projekte įvertinti pasiekimus savo organizacijoje ir toliau gilintis į verslumo skatinimo temą.

Projekto nuotraukų albumą galite rasti paspaudę čia.

 

 

      Lietuvos jaunimo centras, Blindžių g. 17, LT-08111, Vilnius, Tel.: +37065911080, info@ljc.lt, kodas 302494682