Įsivaizduok: išlipus iš vėsaus lėktuvo salono į tave tvoskia negailestingas Vengriškas karštis +35˚C, dangus skaidrus - nė vieno debesėlio, spiginanti saulė verčia nusišypsoti, „jauti jauduliuką“, o mintyse sukasi vienas klausimas - ar tikrai atvykai čia mokytis? Visai netrukus tave pasitinka atsakymas: taip, ir jau iš tolo matai draugišką Anitos veidą ir užrašą rankose: „Ride the Wings of Imagination“. „Tokie karščiai visai nebūdingi liepos mėnesiui, vietiniai taip pat nustebę. Todėl jūs būtinai turite gerti daug skysčių“,- rūpestingai perspėja mus Anita, viena iš organizatorių, tiesdama butelį vandens ir kviesdama vykti toliau: pasitikti Italų „rinktinę“ ir keliauti į mokymų vietą. Taip prasidėjo mūsų kelionė po LARP vėliava per Vengriškas žemes, kuri trūko lygiai savaitę.

Daugumai iš mūsų, Lietuvos jaunimo centro deleguotų žmonių, šis tarptautinis jaunimo mainų projektas buvo pirma patirtis: nekantravome pradėti, smalsu buvo viskas! Taigi, pačią pirmą dieną žaisminga forma visi susipažinome ir sužinojome, kas „atvedė“ kiekvieną į šį projektą. Vieni norėjo palyginti LARP su teatru, kiti papildyti savo žinių skrynią naujais ugdymo metodais, treti - pasidalinti žiniomis ir turima patirtimi. Tačiau visus mus vienijo bendri tikslai: sužinoti apie LARP ir išmokti jį naudoti keičiant supantį pasaulį į gerą. Organizatoriai skatino mus galvoti ir rūpintis kiekvienu dalyviu, niekada nebūti abejingu, siekti rezultatų nenaudojant prievartos, o skatinant geru žodžiu, ir vienytis, nes kartu, būdami viena komanda, galime pasiekti žymiai daugiau. Kaip sako G&G Sindikatas – „Išvien!“. Tai buvo neginčijama. Tiesa, lietuvaitės turėjo dar vieną svarbią užduotį: sugriauti čekų nuostatą, kad lietuviai nedraugiški. Šis mitas buvo sėkmingai sutriuškintas per pirmąsias projekto dienas :)

Pirmoji mokymų dalis buvo orientuota į susipažinimą ir komandinio darbo įgūdžių lavinimą. Be abejo, sugebėjimas pagerinti darbą grupėje yra neatsiejamas nuo savo asmeninių savybių pažinimo bei kitų grupės narių vertybių ir asmenybių bruožų toleravimo. Užduotys apėmė tokią veiklą kaip sprendimo priėmimas esant ribotam prielaidų skaičiui (pavyzdžiui, vienoje iš užduočių turėjome nuspręsti, ar kaltinamasis nusipelnė mirties bausmės, ar turėtų visgi būti išteisintas) kūrybingas ir komandinis detalių panaudojimas užduotyje „Pastatyk kažką nuostabaus“, aktyvaus klausymosi užduotys, skirtingų vertybinių nuostatų tarp žmonių atpažinimas ir pripažinimas bei užduotys, kurių atlikimui būtinas kiekvieno dalyvio indėlis.

Pirma, tokios užduotys papildė dalyvių bendrumo jausmą, kas labai svarbu esminiam šių mokymų tikslui – LARP ((live action role – playing) supratimui ir išbandymui. Kad LARP žaidimas būtų įgyvendintas iki galo ir kad dalyviai galėtų būti jo įtraukti, būtina atsižvelgti į kiekvieno veikėjo rolę ir vaidmenį žaidimo vyksmui. Štai, Justė teigia, kad ,,visos pirmosios užduotys: visi žaidimai, susipažinimai ir bendra veikla, leido visiems susiburti i vieną grupę, išmokti dirbti kartu,o visa tai skirta tam, kad pavyktų didysis LARP'as“. Antra, tuo pačiu organizatorių pasiūlytos užduotys ir veikla leido turiningai ir smagiai praleisti laiką su aktyviais žmonėmis iš šešių Europos šalių: Lietuvos, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Rumunijos ir Italijos. Kaip prisimena viena dalyvių, Maša, ne tik daug žaidimų žaidėm, bet ir daug gėrėm vandens – „vanduo buvo stipriausia grandis, kuri siejo visus dalyvius“. Kultūriniai vakarai leido geriau susipažinti ne tik su šių šalių papročiais, maistu, bet ir kitomis subtiliomis detalėmis: šokių kilme, humorio stiliumi, garsių piliečių nuopelnais.

Antra mokymų pusė buvo orientuota į supažindinimą su LARP žaidimu: užsiėmėme užduotimis, padedančiomis įsijausti į gautą vaidmenį, išbandėme mini LARP variantų. Mokymams artėjant prie pabaigos turėjome ir „didįjį“ LARP, kuriam ruošėmės visą dieną – tvarkėme, puošėme bei dailinome patalpas, susipažinome su mums paskirtais vaidmenimis. Vakarop rinkomės ir derinome kostiumus, grimavomės – ne vienas dalyvis išsižiojo pamatęs savo kolegas, virtusius rimtais politikais, žaviais turistais ar triukšmadariais pamišėliais. Dėl ko gi visa tai?

Šiame LARP’e veiksmas buvo perkeltas į 1977-ųjų metų Kaliningradą: po Antrojo pasaulinio karo nuniokotos Rusijos Valstybinis saugumo komitetas kalina šaliai įtartinus asmenis bei siekia iš jų išgauti kuo daugiau informacijos apie galimą Didžiosios Amerikos sąjungos siekį galutinai sunaikinti šalį. Šnipų ir apsišaukėlių gali būti visur – net pačiame saugumo komitete. Pagrindinis siekis – surasti slaptą aplanką, kuriame esama naudingo pobūdžio informacijos šalies slaptajai policijai. Deja, žaidime to padaryti nepavyko, nors, dalyvių manymų, trūko nedaug.

Lietuvės taip pat labai patenkintos mokymų metu organizuota kelione į Sostinę – Budapeštą. Daug pamatyta, daug ir nespėta, daug laipsnių pagal Celcijų ištverta. Organizatoriai nepasikuklino ekskursiją mieste pravesti dar ir likus kelioms valandoms iki dalyvių skrydžio namo – už ką jaučiamės labai dėkingos bei sužavėtos šio projekto Vengrijoje organizatorių svetingumu ir geranoriškumu.

Taigi, galima drąsiai teigti, kad mokymai pavyko puikiai! Aušra sako, kad ”išmokome labiau pasitikėti kitais, klausytis, dirbti grupėmis, įsijausti į vaidmenis. LARP buvo pristatytas išsamiai ir įdomiai, o „mokytojų“ iki pagrindinio LARP’o pateiktos užduotys buvo puikus „psichologinis“ ir „emocinis“ raktas sėkmingam vaidmens atlikimui. O juk kartais vaidinantieji gali išreikšti tas savo asmenybės detales, kurių realiame gyvenime prisibijotų ar slėptų. Tuo mane LARP ir sužavėjo: leidžia būti tiek kažkuo kitu, tiek labai savimi :)“.

Indrę džiugina ir kiti pasiekimai: „Išmokau atrasti laiko kai jo ir nėra ir išnaudoti kiekvieną laisvą minutę. Dar išmokau kantrybės, laukti net ir pačiame didžiausiame karštyje, kantriai išklausyti visų nuomones, priimti pastabas. Išmokau netgi dalyvauti debatuose, nes debatai kurie vyko Vengrijoje, man buvo pirmieji. :D LARP man padėjo suprasti, kaip mėgstu improvizuoti vaidyboje. Italai išmokė, kad jei nežinai kaip pasakyti, visada gali parodyti. :D Sužinojau, kokie svetingi yra Vengrai (na dar šį tą apie jų virtuvės subtilybes), apie tai kokie tvirti yra Rumuniški pinigai.“

Mašai labai patiko, kad „pagrindinė LARP ir visų žaidimų esmė – išmokyti, kai tu net nejauti, kad tave moko. Tu pats žengi teisinga linkme, kuria tave atsargiai nukreipia "mokytojai" ir mėgaujiesi“. Justės nuomone “gavome daugiau, nei tikėjomės. Atrodo, ką per vieną savaitę galima nuveikti ir išmokti? O mes per tą savaitę nuveikėm, išmokom tikrai įvairiausių dalykų, kuriuos perduosime kitiems. Taip pat manau, jog šioje kelionėje pakeičiau (kai kuriais aspektais) požiūrį į gyvenimą, į žmones, išmokau labiau pasitikėti savimi, bei susiradau naujų draugų. Tai buvo viena iš geriausių kelionių mano gyvenime. Patobulėjau įvairiapusiškai”.

Vienbalsiai: „Visi tapome lyg viena šeima, taip gaila buvo išvykti..“