Banner

2012.09.22. Tolerancija nėra įgimta - jos reikia mokytis

Šią savaitę baigėsi Lietuvos – Lenkijos jaunimo mainų fondo remiamas projektas „Skirtingi veidai – viena siela“. Jo metu dvylika jaunuolių iš kaimyninių šalių ieškojo atsakymų dėl kokių priežasčių kyla konfliktai visuomenėje, diskutavo žmogaus teisių, diskriminacijos temomis, fotografijomis ir kurdami koliažus stengėsi surasti kultūrinius bendrumus. Tačiau daugelis projekto dalyvių pripažino, kad tolerancija nėra savaime suprantamas dalykas, norint išvengti įtampų būtina jos mokytis.

„Mano nuomone, mes turime daugiau kalbėti apie problemas susijusius su tolerancija, tautų skirtumais, pagaliau seksualumu. Kol mes neigsime, kad esama daug prieštaravimų ir nepradėsime apie tai diskutuoti, tol nesuvoksime kokie netolerantiški mes esame vienas kito atžvilgiu“, - sakė Lietuvos jaunimo centro organizuoto projekto dalyvė iš Lenkijos Natalia Tomaszewska.

Jai antrina ir Monika Kiburytė, kuri per šešias dienas trukusį projektą įsitikino, jog neretai žmonės net nesusimąsto apie savo veiksmų, paremtų klaidingais stereotipais, pasekmes. „Suvokiau, kad visuomenės nariai dažnai teigia, kad jie yra tolerantiški, tačiau tai tik priedanga“, - teigė M. Kiburytė.

Projekto, kurio metu aplankytos lenkų, žydų, baltarusių bendruomenės, vienas iš pagrindinių siekių ir buvo parodyti, kad tolerancija nėra duotybė, o norint jos siekti, reikia mokytis atpažinti stereotipus ir juos griauti. Lietuvos – Lenkijos jaunimo mainų metu tai padaryti leido diskusijose ir atliekant užduotis atsiradęs bendrumo jausmas – bendri pomėgiai, požiūris į gyvenimą, meilės sampratą, skurdą.

„Tik susidūrusi akis į akį su visuomenės atstumtais žmonėmis supranti, kad jie tokie pat kaip ir tu – su savo ambicijomis bei svajonėmis, pradedi juos gerbti, suprasti“, - teigė viena iš projekto dalyvių  Sonata Juciūtė.

Projekto metu daug dėmesio buvo skiriama ne tik dviejų šalių kultūriniams, socialiniams panašumams identifikuoti, tačiau ir aptartos įvairios diskriminacijos formos – diskriminacija dėl socialinės padėties, lytiškumo, seksualinės orientacijos. Būtent pastaroji sulaukė daugiausia diskusijų.

„Kadangi mes gyvename laisvose, demokratinėse šalyse, dažnai net nepastebime, kad esama žmonių kurie priversti slėptis, nes jie turi skirtinga seksualinę orientaciją. Projektas parodė, kad mes galime daug nuveikti mus supančioje aplinkoje, siekiant apsaugoti žmogaus teises. Taip pat suvokėme, kaip smarkiai pasauliui reikia tolerancijos. O juk iš tiesų viskas priklauso tik nuo mūsų noro įsigilinti į kylančių problemų esmę“, - sakė Paulina Deja.

Baigiantis mainams jaunimas leidosi į Vilniaus gatves ieškoti dvi šalis vienijančių bendrumų. Fotoaparatų pagalba jie fiksavo Vilniaus gatvėse žvilgsnį patraukiančias vietas. Iš fotografijų buvo gaminami koliažai, kuriuos šiuo metu pristatomi Lietuvos jaunimo centro patalpose.

Organizatoriai tikisi, kad dvi kaimynines tautas vienijantis projektas taps tradicija. Lietuvos jaunimo centras panašias veiklas jau organizuoja antrus metus iš eilės.

 

 

      Lietuvos jaunimo centras, Blindžių g. 17, LT-08111, Vilnius, Tel.: +37065911080, info@ljc.lt, kodas 302494682