|
Programos „Veiklus jaunimas“ remiamos jaunimo iniciatyvos „Žalieji ekranai“ nariai diskutuoja kokius aplinkosauginius filmus būtų verta sutitruoti lietuviškai. Pradėjus ieškoti dokumentinių filmų pradėjo raibti akys nuo gausos. Čia pristatomi tik keli rasti filmai iš kurių greičiausiai keli bus sutitruoti lietuviškai:
 „See the truth“ – 2010 m. sukurtas filmas, keliantis svarbias žuvų resursų vandenynuose mažėjimo problemas. Filmas parodo kaip mūsų vandenynai darosi vis tuštesni ir tuštesni. Tai rodo ir iškalbinga statistika: 90% visų plėšriųjų žuvų ir 80% kitų verslinių žuvų rūšių vandenynuose nebėra. Žuvys tiesiog dingo. Geriausia, ką galima padaryti, kad išspręsti šią problemą - mesti valgyti žuvį.
Filmą galima rasti čia - http://www.youtube.com/watch?v=V325y7QCg3c#t=191
„Plasticized“ – 2012 metais sukurtas filmas. Jis kviečia žiūrovus dalyvauti ekspedicijoje po Pietų Atlanto vandenyną ir pažvengti kokį poveikį jam daro plastikas. Filmas tai akis atveriantis pasakojimas apie mokslininkų pasaulinę misiją ištirti kokį poveikį daro plastiko taršos visame pasaulyje. Filmas parodo ką galima rasti vandenyje, pasakoja kokį poveikį plastiko gabalėliai daro vandenyno ekosistemai, kaip jie įsiskverbia į vandenynų gyventojų gyvenimus.
Filmą galima rasti čia - http://www.youtube.com/watch?v=dfcRW7sIrPI#t=758
Edible City – naujas, neseniai pasirodęs filmas siūlo iš arčiau pažvelgti į išskirtinį paprastų žmonių žygį – mestą iššūkį neveiksniai pasaulio maisto gamybos sistemai. Filmas atskleidžia šių žmonių gyvenimus keičiančius faktus - nuo švietimo apie mityba iki vietinio aktyvizmo ir vietinės ekonomikos kūrimo, ieškant paprastų atsakymų į pasaulines problemas. Juo siekiama parodyti, kaip susibūrusi bendruomenė drauge gali pakeisti aplinkinių žmonių gyvenimo būdą.
Pristatymą galima rasti čią - http://www.youtube.com/watch?v=336p7Yo8Zww
„Powering the Planet“ – tai 2012 m. sukurtas filmas, kuris kelia energijos naudojimo ir klimato kaitos klausimus. Filmas bando parodyti, kad vis daugėjant žmonių planetoje, reikia daugiau energijos. Tačiau, kiek energijos mes turime išnaudoti, ir kaip ją išgauti - priklauso nuo mūsų sprendimų. Ir būtent tie energetiniai sprendimai turi aiškų poveikį Žemės klimatui. Nepaisant to, kad atsinaujinančios energijos galimybės žymiai išaugo, dauguma didelių ir galingų tautų vis dar priklauso nuo 19 amžiaus taršių technologijų.
Filmą galima rasti čia - http://www.youtube.com/watch?v=EY8GNSi4MsU#t=100
„Do the Math“ - dokumentiniame filme yra pateikiami trys skaičiai, paaiškinantys dabartinę klimato krizę. Mokslininkai teigia, jog norint užtikrinti, kad oro temperatūra pasaulyje nepakiltų daugiau nei dviem laipsniais, į atmosferą privalome išmesti ne daugiau nei 565 gigatonas CO2. Tačiau iškastinio kuro pramonė, yra pajėgi pagaminti beveik penkis kartus daugiau CO2, apytiksliai 2,795 gigatonas. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog iškastinio kuro pramonė yra laukinė pramonė, kuri yra pasirengusi nusižengti ne tik JAV (ar kitos šalies) įstatymams. Minėta pramonė daro poveikį visai žmonijai, nepriklausomai kurioje šalyje ji yra, todėl jos veikla turi būti apribota.
Pristatymą galima rasti čia - http://www.youtube.com/watch?v=tcpDgWbziDk
|
Kas vyksta su Fukušimos reaktoriais? Kiek radiacijos jie jau išleido? Kokio poveikio sveikatai galime tikėtis? Ar jūrų gėrybės yra saugios? O ką žinome apie kitus 435 branduolinius reaktorius visame pasaulyje, ar jie saugūs? Šiuos klausimus pristato naujas filmas „Nuclear Exodus“.
Ateinantį penktadienį – gegužės 24 d. 19.30 val. Pilaitės kultūros centre „Beepart“ renkasi žaliųjų organizacijų atstovai, žalieji, savanoriai, visi neabejingi aplinkosaugai, sveikai gyvensenai ir bendruomeniškumui susipažinti, pasidalinti idėjomis, informuoti vienas kitą apie vykdomas veiklas ir gerai praleisti laiką.
Tai, dėl ko po Fukušimos baiminasi dauguma japonų - vėžys. Privačioje vaikų ligoninėje, atokiau nuo uždraustos, katastrofos paveiktos teritorijos, tėvai tikisi, kad gydytojai apžiūrėdami jų vaikus neras to, ko ieško – skydliaukės vėžio. Tiriami ir tie, kurie gimė Fukušimos avarijos metu, netoli avarijos vietos. Tyrimai atliekami bijant, kad pasikartos Černobilio avarijos istorija, po kurios avarijos žymiai išaugo vaikų sergamumas vėžiu.
2012 m. vasario mėnesį 50.000 vištų kiaušinių ūkio savininkas nustojo maitinti jo globojamas vištas ir paliko jas be maisto ilgiau nei dvi savaites. Kai pareigūnai aptiko ūkį, 17.000 išgyvenusios vištos buvo peralkusios. Valstybės pareigūnai pradėjo likusius gyvus paukščius naikinti.
Veikiausiai niekas neprieštaraus, kad daugelis mūsų nesunkiai randame laiko geram filmui. Vėliau jį aptariame su draugais, pasidaliname gerais įspūdžiais. Tačiau kas iš mūsų matė gerą aplinkosauginį filmą? Matyt tokių žmonių nebus daug.