Banner

2021.11.09 Martynas Norbutas. Net vieno migranto mirtis prie Baltarusijos sienos yra per daug

Migrantų atstūmime nieko blogo nematantys politikai turėtų suklusti. Artėja žiema. Ir ją užsakė visai ne už žmogaus teises kovojančios organizacijos, teisininkai ar institucijos. Čia jau nebeapkaltinsi neva veikimu prieš Lietuvą. O scenarijus paprastas – žmonių lavonai, kurie, deja, kalbės kur kas grasiau nei į spąstus įvilioti ir miškuose miegantys migrantai.

Gyvi žmonės, moterys, vaikai šiuo metu kai kuriems politikams tėra tik hibridinio karo įrankiai. Kai save įtikini, kad žmogus tėra įrankis – negyvas daiktas, tuomet daug lengviau priimti sprendimus. „Šiandien į Lietuvą neįsileidome 130 hibridinių įrankių“ – perskaičius tokią žinutę iš karto darosi ramiau. Bet problema ta, kad politiniai sprendimai yra daromi Vilniuje, šiltuose kabinetuose, o įgyvendinti juos reikia sieną saugantiems pareigūnams.

Prieš save matydami žmones, pasieniečiai turi elgtis su jais kaip su daiktais. Ar nepalūš? – neraminantis klausimas suvokiant, kokią sunkią kovą su savo sąžine turėtų kovoti kiekvienas iš jų. O vaizdai prieš pareigūnų akis vienodi – išsekę, sergantys, purvini, sušalę žmonės, dar ir su vaikais.

Bet padėtis, panašu, greitai bus dar kraupesnė. Praleisti kelias paras miške, žiemą reikia specialaus parengimo, rūbų, priemonių. Akivaizdu, kad jų migrantai neturi. Taigi bus mirčių, ir ne viena. Galimas ne vienas makabriškas scenarijus – kaip ir tas, kad nenorėdami problemų Baltarusijoje, jos pareigūnai kūnus tiesiog permes į Lietuvos teritoriją.

Apmaudu, bet būtent kūnai mūsų visuomenėje kalba garsiau nei kas kitas. Kai Viduržemio jūra plovė lavonus į krantą – tik tuomet visos pasaulio akys atsigręžė į migrantų krizę išgyvenančias pietų šalis. Bet ar to turime laukti?

Politikai nedrįsta eiti prieš mases, nes jų nusistatymas migrantų atžvilgių pražudytų kitaip besielgiančių politikų reitingus. Tik ar gyvybės vertos tų reitingų? Jei lietuvis nenori ištiesti ranką į bėdą patekusiam – ar tai reiškia, kad valstybė neturi tokiais žmonėmis rūpintis? Ir tai tikrai ne resursų klausimas.

Jei trūktų būtent resursų – visi imtųsi jų aktyviai ieškoti – netgi reikalauti. Neseniai buvo girtasi dėl išskirtinio Europos šalių palaikymo Lietuvos iškeltai minčiai dėl migracijos politikos permainų. Bet man norėtųsi girtis apie paramą, kurią pavyko gauti – siekiant suteikti saugų prieglobstį į Baltarusijos režimo žiaurų planą įviliotiems žmonėms.

Taip, visiems žmonėms. Norėtųsi girtis apie sklandų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą vertinant kiekvieno žmogaus situaciją, norėtųsi girtis apie integravimo programas ir puikiai veikiančią migrantų grąžinimo į jų šalis sistemą tiems, kurių prašymai nebuvo pagrįsti.

Norisi nuoširdžiai tikėti, kad dar iki masinių žmonių mirčių suvoksime, kad prieš mus stovi žmonės. Tokie patys, kaip ir visi kiti. Ir kad, kiekviena gyvybė yra vertybė bei negali būti prarasta.

 
<< Start < Prev 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Next > End >>


 

      Lietuvos jaunimo centras, Blindžių g. 17, LT-08111, Vilnius, Tel.: +37065911080, info@ljc.lt, kodas 302494682