2013 metų lapkričio mėnesį vykusių mokymų „Re-creating europe in peace“ pagrindinis tikslas buvo pasistengti suprasti Europoje vykstančias problemas ir pabandyti surasti galimus šių konfliktų sprendimo būdus. Beveik savaitę trukusio projekto metu dalyviai iš Lietuvos, Rusijos, Makedonijos, Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Albanijos, Kosovo, Makedonijos, Italijos bei Turkijos lygino savo šalyse vykstančių politinių bei etninių nesutarimų priežastis, stereotipų įtaką šiam procesui.

Dauguma dalyvių mažai žinojo apie Baltijos šalyse vyraujančias problemas ir konfliktus bei buvo aktyviai įsitraukę į diskusiją, kaip galėtume pagerinti padėtį Lietuvoje taikos atžvilgiu. Tačiau mokymams vykstant Makedonijoje, daugiausiai dėmesio vis tik buvo skiriama Balkanų šalyse vykstantiems išorės ir vidiniams konfliktams. Kadangi projektedalyvavo nemažai kaimyninių šalių- joms šios problemos, jų priežastys ir galimos pasekmės buvo gana aiškiai žinomos, tačiau atvykus iš Lietuvos, kurioje galioja jau visiškai kitokie, europietiško lygio įstatymai, buvo sunku suprasti vien jau vidaus šioje šalyje tvarką.

Pamačius visiškai kitokį gyvenimą, labiau privertė susirūpinti ne politinės, o socialinės šalies problemos. Vis dar vyraujančios tradicijų nuostatos, užginančios moters teises, ką jau kalbėti apie lygybę. Religiniai skirtumai ir nesutarimai, mažumų diskriminacija. Ir, be abejonės, aiškiai matomas pragyvenimo lygio nuosmukis, kuris apsunkina gyvenimą ne tik šalies gyventojams, bet ir atvykusiems čia paviešėti turistams.

Lengviau suprasti kitų šalių atstovus, kultūrinį skirtumą, padėjo tarpkultūriniai vakarai, kurių metu kiekviena šalis vienokia ar kitokia forma pristatė savo šalį, vaišino savo nacionaliniais patiekalais, lygino vienų ar kitų tradicijų panašumus bei skirtumus.

Nors dėl laiko stokos oficialios išvykos į Makedonijos sostinę nebuvo, tačiau po mokymų kai kurių šalių, tarp jų ir Lietuvos, atstovai kelias dienas viešėjo Skopjė ir kartu su mokymų organizatoriais turėjo galimybę pamatyti gražiausias šio miesto vietas. Be abejonės, daugybė tviskančių antikinio stiliaus skulptūrų ar triumfo arkos imitacija sužavi kiekvieną. Bet, kaip sakoma, „Ne viskas auksas, kas auksu žiba“. Ko gero toks būtų tiksliausias šios šalies sostinės apibūdinimas, pamačius vienoje upės pusėje statomus įspūdingus meno kūrinius, į kuriuos, be abejonės, yra investuojami didžiuliai pinigai, o kitoje upės pusėje visą dieną klūpinčią ir išmaldos prašančią motiną su dviem mažais vaikais. Tuomet ir kyla klausimas kas svarbiau: dirbtinė miesto prabanga ar šalies gyventojų gerovė?

Taigi, mokymų metu buvo iškelta daugybė problemų, aptartos galimos sprendimų hipotezės, tačiau tikrieji darbai turėtų prasidėti jau už mokymų programos ribų, kiekvienam savanoriui sugrįžus į savo šalį. Tam, kad sukurtume taiką pasaulyje, pradžioje privalome sukurti taiką savo šalyje. Belieka tikėtis, kad ryšiai, įgyti mokymų metu, nenutruks ir prives prie daugiau tarptautinių projektų ir bendradarbiavimo, galinčio pakeisti sunkią socialinę padėtį vienoje ar kitoje šalyje, bei vidinių ir išorinių politinių konfliktų.

Straipsnį parengė projekto dalyvė Miglė Širvydaitė