Kovo 24 d., Žemės valandos išvakarėse, Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje surengta konferencija „Aplinkosauginis švietimas: nuo teorijos iki praktikos“. Jos metu įvairių organizacijų atstovai dalinosi patirtimi ir iniciatyvomis, kurios prisideda tiek prie mokinių, tiek suaugusiųjų informavimo ir žinių gilinimo klimato kaitos, biologinės įvairovės, atliekų ir kitais aplinkosauginiais klausimais.

„Akivaizdu, kad Lietuvoje vyksta įvairių iniciatyvų, kita vertus mokytojams ir švietėjams vis dar trūksta pagalbos tobulėjant ir užtikrinant kokybišką aplinkosauginį švietimą“, - sako konferenciją organizavęs Lietuvos jaunimo centro vadovas Martynas Norbutas.

Konferenciją atidarė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, kuris susirinkusiems ir internetu renginį stebėjusiems žiūrovams pristatė Žaliojo kurso svarbą Europai.

Renginio video įrašą galite rasti čia - https://fb.watch/jCqaJ1athY/ . Pranešimai ir metodinė medžiaga pasiekiama ČIA

Renginio metu Vilniaus kolegijos atstovė doc. dr. Gražina Palaitytė pristatė kaip studentai skatinami atsakingo vartojimo. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė papasakojo apie gamtos mokyklose vykstančias veiklas ir pakvietė mokytojus pasinaudoti jose organizuojamomis pažintinėmis pamokomis.

Lietuvos jaunimo centro vadovas Martynas Norbutas pristatė Erasmus+ „Atliekų perdirbimas rankų darbo gaminiais“ projektą, kalbėjo kaip visuomenė suvokia klimato kaitą ir kokias esmines klaidas daro švietėjai, kurie organizuoja seminarus aplinkosauginėmis temomis.

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras supažindino dalyvius su projektu „Plastiko piratai – pirmyn Europa“, kuriuo skatinamas piliečių įsitraukimas į mokslinę veiklą, ugdomas aplinkosauginis sąmoningumas ir stengiamasi mažinti neigiamą poveikį aplinkai.

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje pristatė vykdomas iniciatyvas. Medžių sodinimas, pastangos greitąją madą paversti nemadinga, vandens telkinių pakrančių valymas, atsinaujinančių išteklių naudojimo skatinimas, „Europos žaliojo kurso komandos“ iniciatyvos, Europe direct tinklo veiklos – tai tik maža dalis to, ką daro Europos Komisija Europoje ir Lietuvoje.

Socialinių investicijų valdymo centro savanorė Agnė Prišinskaitė konferencijoje kalbėjo apie klimato komunikaciją. Ji pateikė konkrečius patarimus ką reikėtų daryti, kad visuomenė susidomėtų ir lengviau suprastų kovos su klimato kaita procesu.

Andrius Glušakovas papasakojo apie unikalų „Zero waste fest“ festivalį ir jo plėtrą. Jis pabrėžė, kad muzikos industrija taip pat turi galimybių prisidėti prie aplinkos išsaugojimo.

Milda Paukštė, VšĮ „Turiu idėją“ direktorė ir menininkė atskleidė, kaip džinsai gali būti panaudoti švietimo procese apie klimato kaitą ir aplinkosaugą.

Milglė Makuškaitė-Survilė, „Planet positive“ įkūrėja kalbėjo apie CO2 matavimų svarbą ir galimybes mokykloms. Ji teigė, kad CO2 pėdsako stebėsena padeda suprasti kiekvieno žmogaus vaidmenį kovojant su klimato kaita ir paskatinti mokyklos bendruomenę dalyvauti bendrose iniciatyvose.

Renginys iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis įgyvendinant Erasmus+ projektą „Atliekų perdirbimas rankų darbo gaminiais“. Konferencijos metu išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.