Kalbėdami apie jaunimo iniciatyvas dažnai apsiribojame Europos sąjungos šalių patirtimi. Kartais kai kurie geri pavyzdžiai mus pasiekia iš Norvegijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ar Kanados. Vis dėlto neretai užmirštamos Kaspijos jūros regiono, Kaukazo šalys. Suburti jaunimą iš skirtingų regionų, suteikti galimybę jaunimo lyderiams pasidalinti patirtimi bei suplanuoti ateities projektus – tai tik keli tikslai, kurių siekta Europos Komisijos remtame jaunimo projekte „Argonaytes“.

Kodėl lietuviai niurzga?

Niurzga, nes neturi su kuo palyginti. Tokia mintis kilo lietuvaičiams po surengtų diskusijų. Nepasitikėjimas valdžia ir jos priimamais sprendimais, pasipiktinimas dėl darbo vietų trūkumo – tai bendri taškai, siejantys daugelį šalių. „Tačiau kai pradedi gilintis, suvoki, kad mūsų esama padėtis korupcijos, nekokybiško švietimo sistemos srityje, lyginant su Graikija, Ispanija ar Italija – tėra tik menkniekiai“, – sako Lietuvos jaunimo centrą atstovavęs Martynas Norbutas.

„Apsimestinis“ nemokamas mokslas, po kurio mokiniai priversti eiti į privačias mokyklas mokytis po pamokų, didžiulė korupcija, dėl kurios universitetuose dirbtinai sukuriamos specialybės giminaičiams – tai tik keli pavyzdžiai apie kuriuos lietuvaičiai vargu ar yra girdėję.

Lietuva ir Estija – daugiau panašumų nei skirtumų

Kur mes esame – rytų ar centrinėje Europoje? Dėl atsakymo tikriausiai iki šiol nesutaria daugelis lietuvių, tačiau kitų šalių atstovams atsakymas akivaizdus – esame šiaurės Europos šalis ir ne tik dėl klimato. Aukštas išsimokslinimo lygis, platus domėjimosi sričių laukas, elektroninės erdvės skaida – tai tik keli dalykai, kurie siejami su Baltijos šalimis.

„Nepaisant to, kad tiek Estija, tiek Lietuva siekia būti išskirtinės – šios abi šalys, kaip ir Latvija, iki šiol yra maišomos tarpusavyje. Tačiau tai visiškai natūralu – esame per daug panašūs kultūriškai“, – sako M.  Norbutas.

Išskirtinumo siekimas būdingas ne tik lietuviams, bet ir visoms posovietinėms, jaunoms respublikoms. Tai rodo vienas juokingas faktas – Europos geografijos centru yra pasišovusios būti ir Lenkija, ir Latvija, ir Ukraina.

Armėnija, Azerbaidžianas ir Gruzija – mes esama čia

Jei mus pakeltų vidurį nakties ir paprašytų parodyti žemėlapyje, kur yra Italija, – tikriausiai net nesudvejotume. Bet kur yra Azerbaidžianas ar Armėnija – klausimas nėra paprastas. Ši spraga susidaro ne šiaip sau, o dėl nuolatinio informacijos trūkumo. Mums tapo įprasta, kad naujienos mus pasiekia iš Europos ar Šiaurės Amerikos, tačiau pasaulis – tai ne tik šios šalys.

Jaunimo organizacijų veikla Gruzijoje, Ukrainoje yra žymiai intensyvesnė nei galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pavyzdžiui, savanorystė Gruzijoje suprantama kaip garbė – todėl jaunimas pats ieško organizacijų, siūlo idėjas, bando jas realizuoti. „Galimybė pasigirti artimiesiems, kad dalyvavau akcijoje, yra labai svarbi, todėl mes neturime problemų ieškodami žmonių“, – sakė Gruzijos jaunimo organizacijos „Hand in Hand“ atstovė Natalia Liparteliani. Panaši padėtis ir Azerbaidžiane, kur jaunimas tampa didžiule jėga, organizuoja sporto varžybas, stovyklas, pats ieško ir randa finansinę paramą veikloms vykdyti.

Keli iš mūsų gali pasakyti, kur yra Libija?

Visai netikėtai projekte dalyvavo jaunimas iš Egipto bei Libijos. Pažintis su jaunimu iš kito žemyno tik dar labiau atverė akis. „Labai ačiū, kad parodėte, kas vyko sausio 13 d. Negaliu patikėti, kad žmonės aukojo savo gyvybes dėl laisvės visai šalia, o mes nieko nežinojome“, – po Lietuvos kultūrinio vakaro sakė Francesca Pasetti Bombardella iš Italijos.

Tačiau ar mes žinome, kas vyko Libijoje? Galbūt manome žinantys, tačiau tik susitikus su jaunimu, dalyvavusiu kare, netekusiu namų, iki šiol nežinančiu, kur yra jų artimieji, suvoki tragedijos mastą. Jaunimas ten tik dabar pradeda atsitiesti – ieško būdų, kaip kurti verslą, siekia parodyti, kokia iš tiesų yra Libija – jos paveldas, dykumos ir jose esantys sūrūs ežerai, Tripolio grožis.

Skirtingos šalys, tačiau bendros problemos

Nepaisant kultūrinių ir geografinių skirtumų jaunimą vienija tos pačios problemos – bedarbystės, aplinkosaugos, žmogaus teisių, užimtumo temos. Atrasti šiuos bendrumus padėjo projekto pradžioje surengta organizacijų mugė. Jos metu kiekvienas dalyvis turėjo galimybę pristatyti savo organizacijos projektus ir veiklas.

Vėliau jaunimas dirbo grupėse bei kartu rengė projektus. Grupių dalyviai pristatė jaunimo stovyklų, socialinių medijų plėtros, lytinio švietimo, tarptautinių bendradarbiavimo tinklų kūrimo projektų idėjas. Seminaras Atėnuose balandžio 14–21 d. subūręs su jaunimu dirbančius žmones iš Lietuvos, Graikijos, Italijos, Estijos, Azerbaidžiano, Ukrainos, Belgijos, Rumunijos, Armėnijos, Gruzijos, Ispanijos buvo puikus akstinas pažinti vienas kitą, suvokti, kas mes esame, ir užmegzti bendradarbiavimo tinklus ateičiai.

Projekte Lietuvos jaunimo centrą atstovavo Roma Blėkienė ir Martynas Norbutas.